13443098_10154107558770907_4790958072455793455_o

Žydrūnė Jankauskienė / „Vakarinė Palanga“

Palangoje gimęs, augęs ir čia gyvenantis publicistas Tomas Viluckas pradėjo naujosios savo knygos „Laikas po dangumi“ pristatymo maratoną. Nors autorius valdo tik du rankos pirštus, jis visoje šalyje žinomas kaip religinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo apžvalgininkas, žiniasklaidos priemonių bendraautorius. Šįkart į knygos lapus palangiškis sudėjo savo asmeninius ieškojimus ir atradimus apie krikščioniškąsias šventes bei liturginius laikus. Teologai sako, kad T.Viluckas svarbią informaciją pateikia paprastai, glaustai ir plačiajai visuomenei suprantamai.

Knyga – ir prasminga, ir paprasta

Dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą T.Viluckas palangiškiams spėjo pristatyti jau du kartus: pirmuosius egzempliorius skaitytojai įsigijo klube „Ramybė“, antrasis pristatymas surengtas Palangos Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. „Laiko po dangumi“ autorius tikina, kad leidinys sulaukė itin palankių visuomenės vertinimų.

”Džiugiausias įvertinimas man – sulaukti gero žodžio iš teologijos specialistų, kunigų. Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas, kurį laikau aukščiausio lygio teologu, perskaitęs pastarąją mano knygą, pasakė, jog leidinys tinka visiems. Kitas teologijos mokslų daktaras Benas Ulevičius pastebėjo, kad leidinyje nėra antraeilių, skaitytojo dėmesį apsunkinančių detalių, — dalijasi pirmaisiais įspūdžiais T.Viluckas. – Daug gražių, prasmingų žodžių iš skaitytojų išgirdau ir klube „Ramybė“, ir bažnyčioje. Taip pat sulaukiau prašymų atsiųsti knygą užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Tad „Laikas po dangumi“ jau iškeliavo į Daniją, Škotiją bei Vokietiją“.

Autorių džiugina ir tai, kad daugelis leidinį perkančiųjų sako, jog „Laikas po dangumi“ yra puiki dovana artimiausiems žmonėms.

Švęsti – ne tik puotauti

„Šventinės dienos daugeliui tautiečių reiškia tik besaikį valgymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą. Nieko nuostabaus, nes šventes įmanoma švęsti, o ne lėbauti tik tuomet, kai įsąmoninama jų prasmė, — rašo T.Viluckas knygoje „Laikas po dangumi“. — Deja, mūsų šventės kultūros pajauta yra itin pažeista. Turime pripažinti, kad šventės patiria turinio krizę. Formaliai yra šventė, bet kaip ją švęsti, mus moko prekybininkai ir žiniasklaida. Akivaizdu, jie diktuoja visuomenei, kurios šventės vertos išskirtinio dėmesio, o kurios – tik paminėjimų žiniose. Sunku pervertinti prekybininkų ir žiniasklaidos įtaką formuojant mūsų švenčių kultūrą. Nenuostabu, kad dažnai ir džiaugsmo trūksta, ir jis būna paviršutiniškas. Džiaugsmas, kuris kyla iš žinios, kad Dievas yra „Tavasis Atpirkėjas“ (Iz 54, 5)“.

Mintys, brandintos ne vienerius metus

Palangiškis pasakoja, kad mintis antrajai knygai brandino beveik devynerius metus – tiek laiko praėjo nuo pirmosios — „Malonės versmės“ — pasirodymo. 2007-aisiais išleistoji buvo apie bažnyčios sakramentus ir jų vietą bei prasmę žmonių gyvenime.

„Aš nuolat šalies žiniasklaidai rašau straipsnius. Dirbant šį darbą mintis išleisti kitą knygą ir išsirutuliojo. Mat daugelis redaktorių, artėjant religinėms šventėms, manęs prašydavo parašyti publikacijų šia tema, visuomenei paaiškinti, kokia yra vienos ar kitos datos prasmė, — apie knygos „Laikas po dangumi“ pirminę idėją sako jos autorius. – Supratau, kad reikia tokios knygos, kurioje tilptų glausta ir tuo pačiu išsami informacija apie visas krikščioniškų metų šventes. Rengdamas leidinį pajutau azartą tokias svarbias žinias pateikti paprastam žmogui suprantama kalba. O svarbiausias mano tikslas — perduoti žinią, jog krikščioniškoji mintis nėra priedas prie kasdienio gyvenimo ir kad skaitytojai suprastų: tūkstantmečiais skaičiuojamos krikščionybės tiesos ne tik gali, o ir yra puikiai priderinamos kiekvienos epochos žmogui“.

Prasmingi – visi metai

Naujasis autoriaus kūrinys nėra didelės apimties — 128 puslapių. T.Viluckas sako žinąs, kad šiuolaikiai skaitytojai nemėgsta storų knygų.

„Tai nėra populiarioji literatūra (romanas ar detektyvas). Mano knyga – savotiškas žinynas, kurį skaitant reikia įsigilinti į kiekvieną sakinį, suvokti teksto prasmę. Noriu, kad mano kūriniai negulėtų lentynose, nebūtų įsigyjamos tam, jog kauptų dulkes. Tokia knyga, mano supratimu, turi būti skaitoma visus metus, artėjant bet kokiai krikščioniškai sukakčiai, — pasakoja leidinio autorius. – Pavyzdžiui, Žolinės, kurių atlaidai minimi Palangoje, arba Gavėnios, Advento laikotarpiai. Dažnas šiandienos žmogus tokias šventes žino, bet retas kuris gali paaiškinti jų prasmę“.

T.Viluckas sako, kad „Laikas po dangumi“ yra būtent tas leidinys, kuris padės kiekvienam krikščioniui (ir ne tik) susigaudyti, kokia konkrečios datos prasmė, ir suteiks galimybę tas žinias pritaikyti praktiškai. Mat knygos autorius pateikia informacijos kiek plačiau nei įprasta teologijos literatūroje: sudėlioja svarbiausius akcentus, rekomenduoja, kaip vieną ar kitą šventę švęsti, kad tikinčiojo elgsena įgautų prasmę.

T.Viluckas sako, jog medžiagos turėjęs iš anksčiau rašytų straipsnių spaudai. Tačiau ne viskas tiko pateikti tokia forma, kokia buvo parašyta. Tad informacijai sisteminti palangiškiui prireikė kelių mėnesių.

„Knyga negimsta vienu rankos mostelėjimu“, – trumpai įdėtą triūsą nusako žemaitis.

Platinimas – autoriaus rūpestis

Antroji palangiškio knyga yra išleista rėmėjų lėšomis trijų tūkstančių egzempliorių tiražu. Tad T.Viluckas pats užsiima šio leidinio platinimu. Paprasčiausias būdas įsigyti – nusipirkti pristatymo, susitikimo su autoriumi metu arba prašyti, jog T.Viluckas ją atsiųstų paštu.

„Dažniausiai žmonės man parašo laišką elektroniniu paštu (tomas@viluckas.lt). Taip pat artimiausiomis dienomis ketinu pradėti knygą platinti internetu – atsiras svetainė www.laikaspodangumi.lt, kurioje bus galima rasti daug informacijos ir apie leidinį, ir apie susitikimus su skaitytojais“, — sako susitikimus su skaitytojais jau planuojantis knygos autorius.

T.Vilucko teigimu, pirmieji susitikimai įvyks Žemaitijos regione – dairomasi, kur vyksta religinės šventės, atlaidai. Tad viena iš pirmųjų T.Vilucko ir jo naujosios knygos „Laikas po dangumi“ stotelių bus Žemaičių Kalvarijos atlaidai Plungės rajone. Rudeniop autorius ketina patraukti į Lietuvos gilumą – aplankyti Šiaulius, Kauną, Vilnių.

Klausiu, ar jam nesudėtinga pačiam vykti į pristatymus – juk yra prikaustytas prie vežimėlio?

„Nėra labai paprasta. Tačiau aš mėgstu keliauti – su žmona esame keliavę ne tik po Lietuvą, o ir pabuvoję užsienio šalyse. Išeiti į visuomenę, susitikti man yra labai svarbu. Tik taip įmanoma sužinoti, koks yra tikrasis pasaulis, apie ką mąsto, ką galvoja eiliniai žmonės. Susitikimai su jais ir yra tikrasis gyvenimas, — įsitikinęs nuo vaikystės neįgalus T.Viluckas. – Gaila, kad kai kurie šalies politikai šito nesuvokia. Esu tikras, kad būtent iš to ir gimsta politiniai sprendimai, kurie visuomenei — nesuprantami“.

Laukia balsu valdomos rašymo programos

Palangiškis nusijuokia, kai paklausiu, gal jo žmona Jolita ir yra tas žmogus, kuris publikacijas ar knygas rašo jo vardu.

„Tikrai ne. Viską rašau pats. Tokį klausimą girdžiu gana dažnai. Suprantu, juk galiu judinti tik du pirštus, žmonėms įdomu, kaip gali rašyti kūno nevaldantis neįgalusis. Atsakau — mano spausdinimo klaviatūra tempas toks, koks būtų, jeigu sveikas žmogus rašytų tekstą spausdamas po vieną raidę, — atskleidžia savo darbo „virtuvę“ T.Viluckas. – Todėl laukiu nesulaukiu šalies mokslininkų pagalbos: balsu valdomos programos. Tiesą sakant, galimybė taip spausdinti tekstą pasaulyje jau gyvuoja ir būtų buvusi (jeigu ne ekonominė krizė) naudojama ir Lietuvoje. Domėjausi, todėl žinau, kad naudodamiesi tokia kompiuterių programa tekstus rašo Amerikos ir kai kurių Europos šalių žurnalistai. Taip pat tokia programa labai gelbsti vertėjams. Mums tereikia programą pritaikyti lietuvių kalbai ir viskas, kas sakoma, būtų surašyta. Tad man, kaip ir kitiems, kurių veikla susijusi su rašymu, beliktų tik redaktoriaus darbas. Tikiu, kad ši programa Lietuvoje greit atsiras, ir aš pasauliui galėsiu pateikti dar daugiau informacijos“.

Knygos vertė – nemari

Tačiau palangiškis kol kas nieko nekalba apie kitos knygos rašymą. Šiuo metu svarsto, kad ir „Laiką po dangumi“ galėjo sudėlioti kiek kitaip. T.Viluckas įsitikinęs, jog kiekvienas kūrėjas (net pyragus kepanti šeimininkė ar plytas klojantis statybininkas) ilgainiui pagalvoja, jog galėjo kažką padaryti kitaip, geriau.

„Knygoms gimti reikia laiko. Man labai svarbu ir smagu yra tai, kad kone kasdien tobulėjančios technologijos neišstūmė spausdinto žodžio, nesumenkino jo vertės. Kiekvienam yra svarbu paimti knygą į rankas, vartyti jos puslapius. Ir taip jau tūkstantį metų, — primindamas, kad spaudai technologijos „pakišo kiaulę“: žinias, naujienas kur kas lengviau ir paprasčiau perteikti informacinėmis technologijomis, pastebi žiniasklaidai publikacijas rašantis publicistas. – Mano galva, spauda išliks tik tuo atveju, jeigu pakeis požiūrį į turinį. Analizės, tiriamoji žiniasklaida yra tikrasis šiuolaikės spaudos variklis“.

T.Viluckas – pavyzdys visuomenei

Antroji T.Vilucko knyga „Laikas po dangumi“ visuomenei pristatyta birželio 17-ąją. Renginyje dalyvavę palangiškiai pasidžiaugė, kad autorius Palangą garsina ir daro tai visiškai kitaip nei įprasta.

Palangos dekanas, bažnytinės teisės mokslų daktaras Marius Venskus sako, kad T.Viluckas yra ne tik pavyzdys visiems parapijiečiams, o ir parapijos šviesulys.

„Šis žmogus mums labai daug talkina parapijos darbe. Tomas, nors neįgalus, savo darbais įkvėpia aplinkinius. Ir aš pats, jo pavyzdžio paskatintas, ketinu šiais metais išleisti knygą. Rengiausi tai padaryti ilgą laiką, bet šįkart apsisprendžiau – reikia paskubėti, — teigia kunigas. – Kalbant apie Tomo knygą, galiu pasakyti, jog ji – nuostabi ne vienu aspektu. Pirmiausiai, „Laikas po dangumi“ naudinga iš praktinės pusės. Tikintieji dažnai šventes žino tik iš tradicijų, o nuo esmės dažnai nuklystama, pasimetama – toli gražu, ne kiekvienas į bažnyčią ateinantis supranta šventės prasmę. Taip pat knyga aktuali ir dvasine prasme. „Laiką po dangumi“ bus įdomu paskaityti ir netikinčiam žmogui. Kiekvienas, su T.Vilucko knyga susipažinęs, supras, kad melstis, būti aktyviam būtina ne tik tam tikru laikotarpiu, o ištisus metus. Iš praktikos žinau, kad žmonės, tik retsykiais dalyvaujantys krikščioniškajame gyvenime, atėję į bažnyčią stengiasi pasimelsti ir Dievo prašyti visko vienu metu. Intencija, žinoma, gera. Bet tam, kad iš maldos būtų nauda, reikia šiek tiek daugiau. Apie visa tai savo knygoje „Laikas po dangumi“ ir rašo T.Viluckas“.

Amžinybė – gyvenimo atspindys

„Gal mano laikas — tai besitęsiančios ir persipynusios praeities džiaugsmo ir skausmo akimirkos, kai nė vienoje iš jų nenuskęstu, bet gyvenu čia ir dabar, tačiau matydama, kaip greit keičiasi situacijos, neleidžiu nei skausmui, nei džiaugsmui manęs užvaldyti, bet su viltimi, kad ir kas lauktų, žiūriu į ateitį?

Gal mano laikas prasidėjo jau ten, kai manęs dar nebuvo, ir mano laikas tęsis, kai manęs jau nebebus?

Gal tik Biblinė atmintis ir laiko šventimas padeda man tikrai gyventi sau, kitam ir pasauliui, apglėbiant ir dovanojant savo laiką sau ir visiems? Gal, nepaisant buvusių, esamų ir laukiančiu išbandymų ir sunkumų jau dabar mano laikas yra – Laikas po dangumi?“, — tokius retorinius klausimus dr.M.Venskus uždavė sau, grįžęs iš susitikimo su knygos autoriumi ir kvietė kiekvieną į savo laiką pažvelgti šiek tiek kitaip – taip, kaip laiką pateikia Palangai ir visai šaliai pavyzdžiu teiktinas knygos „Laikas po dangumi“ autorius T.Viluckas.

Share This: