13443059_10154107558465907_410001551710468136_o

Mielas Skaitytojau,

Noriu trumpai papasakoti apie save. Gimiau (1970 m.) ir užaugau paprastų, kuklių, bet nuostabių žmonių – statybininko Broniaus ir virėjos Stefanijos šeimoje. Ši šeima drauge yra įprasta ir unikali. Mat visi trys joje gimę berniukai atsinešė į gyvenimą negalią – raumenų atrofiją. Aš buvau vyriausias, Marius – vidurinis, o Evaldas – jaunėlis.

Mes nuo vaikystės labai mylėjome vienas kitą ir didžiavomės tuo, kad esame trys. Sudarėme tarsi bendruomenę, kurioje, žinoma, svarbus elementas buvo visų trijų brolių negalia. Deja, 1993 m. netekome jauniausio brolio, kuris iškeliavo į Tėvo namus. Nuo tuomet prasidėjo mūsų su broliu Mariumi bendra veikla ir gyvenimas, kuris pasikeitė, kai 2004 m. sukūrėme savo šeimas.

Kai man buvo 20 m. įvyko vertybinis lūžis – įtikėjau Dievą. Prieš šią asmenybės transformaciją gyvenau visiškai uždarai, maniau, kad gyvenimas – sumautas dalykas. Nenuostabu, gyvenau tarybinėje visuomenėje, kuri buvo segregacinė. Jaučiausi jos paraštėje, taip lyg manęs nėra: išsilavinimas – apleistas, esu lyg ir nemokytinas. Jau paauglystėje supratęs, jog negalėsiu baigti mokslų kartu su savo bendraamžiais (t.y. lankyti mokyklos) nusprendžiau neatsilikti nuo jų. Todėl labai daug skaitydavau. Perskaičiau tuo metu visą prieinamą literatūros (ypač nacionalinės) klasiką.

Noriu pabrėžti, kad būtent tikėjimas praplėtė mano akiratį. Kitaip pradėjau vertinti gyvenimą, o paauglystėje atsiskleidęs žingeidumas įgavo dar didesnį mastą. Domėjausi įvairiomis teologijos, filosofijos, psichologijos temomis. Tuo tikslu pradėjau skaityti mokslinę literatūrą, išmokau prancūzų kalbą. Noras pažinti tiesą buvo variklis, kuris vedė į priekį.

Intensyviai savišvietai skyriau apie 10 m. Mane traukė ir vis dar domina ne tik teologija, bet ir filosofija. Todėl straipsnius rašau ne tik religinėmis, bet ir politinėmis, socialinėmis bei kt. temomis. Taigi mano gyvenime saviugda užėmė ir vis dar užima labai svarbią vietą. Kažkada suvokiau, kad nepažįstu, kas yra Dievas, pasaulis, žmogus. Siekis atsakyti į šiuos klausimus tapo stipriu postūmiu gilintis ir domėtis, ką apie tai byloja žmonijos praeities ir dabarties išmintis.

Žiniasklaidoje aktyviai pradėjau reikštis nuo 2003 m. Savo pirmąjį straipsnį pasiūliau „Katalikų pasaulio“ žurnalui. Netrukus prasidėjo bendradarbiavimas su interneto dienraščiu Bernardinai.lt, gavau pasiūlymų bendradarbiauti ir su kitais leidiniais, tarp kurių – mėnraštis šeimai „Artuma“, portalas 15min.lt, krikščioniškas žurnalas moterims „Tapati“, savaitraštis „Veidas“, dienraštis „Lietuvos žinios“.

2004 m. tapau paramos ir labdaros fondo „Bažnyčios kronika“ laureatu, apdovanotu už nuoseklų krikščioniškų vertybių skleidimą žiniasklaidoje.

2007 m. pasaulį išvydo mano pirmoji knyga „Malonės versmės“. Dabar Tavo teismui pateikiu naują savo kūrinį, kuris tikiuos ras kelią į Tavo protą ir širdį.

 

Share This: